- kalbingumas
- kalbingùmas sm. (2) 1. BŽ215 → kalbingas: Tai nekalbingùmas jo: sėdi ir tyli Trgn. Iš didelio kalbingùmo ana visa ko pripasakoja Trgn. Ir kalbingùmas Petrienės: vis nenori išleisti Ds. 2. kalbėjimas, iškalbingumas: Kalbingùmo menas BŽ215.
Dictionary of the Lithuanian Language.
